- traidžioti
- tráidžioti, -ioja, -iojo Rtr, NdŽ, Škn; KŽ vlg. 1. iter. dem. triesti 1: Vaikas tráidžio[ja] – kažin kuo apšėrei Slnt. 2. tr., intr. šen ten šaikioti, teršti triedalais: Vaikai visais pašaliais tráidžio[ja], neina į šikininką Vkš. Ko tu čia takus tráidžioji?! Lnkv. ^ Tuojaus šventos žemės nebtraidžios Sim. 3. iter. dem. triesti 2: Nebūk tridžius, netráidžiok be reikalo! Krš. Tu netráidžiok, ramiai dirbk darbą Krš. 4. iter. dem. triesti 3: Ko tu jos klausai – bet tráidžioja lakstydama Ps. 5. Všk žr. traidalioti 2: Tráidžiojo tráidžiojo, davės davės, o daba aptilo Varn. Ko čia tráidžioji aple tus daržus?! Krš. 6. tr. Kair prk. leisti, eikvoti, švaistyti: Širdis skausta veizant, kad sūnus piningus į visas puses tráidžio[ja] Vkš. \ traidžioti; aptraidžioti; ištraidžioti; nutraidžioti; pritraidžioti
Dictionary of the Lithuanian Language.